1Jei darai gera, žinok, kam tai darai,
ir tau bus dėkojama už tavo gerus darbus.
2Daryk gera teisiajam ir gausi atlyginimą –
jei ne iš jo paties, tai tikrai iš Viešpaties.
3Padėkos nesusilaukia žmogus, kuris nesiliauja daryti pikta,
ir žmogus, kuris neduoda išmaldos.
4Duok pamaldžiam žmogui,
bet nepadėk nusidėjėliui.
5Daryk gera niekinamam žmogui,
bet nieko neduok įžūliam.
Sulaikyk jo ginklus, neapginkluok jo mūšiui,
nes jais jis pavergtų tave;
tuomet gautumei dvigubai pikto už visa gera,
kurį jam darai.
6Aukščiausiasis irgi nekenčia nusidėjėlių
ir bausme ištiks nedorėlius.
7Duok geram žmogui,
bet nepadėk nusidėjėliui.
8Gerovėje draugų negalima pažinti,
o nelaimės dieną priešas neliks pasislėpęs.
9Žmogaus priešai draugiški, kai jam sekasi;
bet nelaimės dieną net žmogaus draugas dingsta.
10Niekada nepasitikėk savo priešu,
nes jo nedorumas – kaip rūdys ant bronzos.
11Net jeigu jis nusižemina ir ateina nusilenkęs,
būk su juo santūrus ir atsargus.
Elkis su juo tarsi šveistum vario veidrodį,
kad rūdys jo visai neaptrauktų.
12Neleisk jam šalia savęs stovėti,
kad jis tavęs nenustumtų ir neužimtų tavo vietos.
Neleisk jam sėstis savo dešinėje,
kad jis kartais nepanorėtų tavo kėdės,
o tu pagaliau suvoktum mano žodžių tiesą,
dejuodamas, kad nepaisei įspėjimo.
13Kas gailisi gyvatės įgelto kerėtojo
ar prie laukinių žvėrių lendančių žmonių?
14Taip atsitinka ir žmogui,
kuris bendrauja su nusidėjėliu
ir įsivelia į jo nuodėmes.
15Kurį laiką jis tave paremia,
bet jei tu paslystum, šalia nepasiliks.
16Lūpomis priešas kalba maloniai,
bet širdyje rengiasi tave įstumti į duobę.
Nors priešas rodo pilnas ašarų akis,
progai pasitaikius
jam tavo kraujo niekada nepakaks.
17Jei tave ištinka nelaimė, rasi jį po ranka,
bet apsimesdamas norįs padėti jis tau pakiš koją.
18Tada kraipys galvą, plos rankomis,
be paliovos švilps ir parodys savo tikrąjį veidą.